Kauno mečetė
Kauno totoriai turėjo medinę mečetę, kuri sudegė per Napoleono kariuomenės žygius 1812 m. Nuo to laiko totoriai neturėjo bendrų maldos namų. 1906 metais, vietinis totorių kilmės kaunietis Aleksandras Iljasevičius pastatė medinę mečetę Kauno senujų kapinių komplekse. Mečetė buvo pastatyta jo mirusių tėvų atminimui, kurie buvo palaidoti totorių kapinėse pagal musulmonų tikėjimo papročius. Visa teritorija buvo prižiūrima ir aprūpinta sodu. Kapinėse buvo laidojami vietinės totorių musulmonų bendruomenės nariai, kurių buvo apie 120.
1930 metais Kaunas mini jubiliejų – Vytauto Didžiojo mirties metines. Kauno tikintieji valdžios padedami, pastatė naują mūrinę mečetę vietoje senos medinės. Šioje kompaktiškoje, nedidelio tūrio mečetėje susipina istorinės formos ir rytietiški motyvai, kuriais išryškinama statinio paskirtis. Pastato siluetą formuoja tipiški mečečių architektūros elementai – elipsinis kupolas ir nedidelis minaretas. Ši mečetė yra vienintelis sakralinis pastatas laikinojoje Lietuvos sostinėje.